pariesti

pariesti
pariẽsti, pariẽčia, pàrietė tr. 1. pasukti, pavynioti: Ausdama atleisk lydį, kad galėtum pariesti į antrą riestuvą, kurs žemiau J.Jabl(Als). 2. M, DŽ1 padaryti lenktą, pakumpinti: Dalgio koją tik kalvis tegal kalvė[je] pariesti Krš. Plūguo norago netura iš ko pariẽsti Lpl. Kai lekia vilkas, tai uodega jo vis ištisa esti ir galelis bent kiek viršun pàriestas Kp. Al uostelius visi laikė, neskuto, a senas, a jaunas: ans sau vieną pariẽs aukštyn, antrą žemyn Tl. Sugriebė pelėda su savo pariestu snapu ir sukapojo žiogelį Tat. Visi velniai ka lėkė, ka lėkė, uodegas pariẽtę (ps.) Als. Bėk bėk, žirgeli, pariesk sprandelį KlvD91. ^ Visų nagai in save pariesti Lzd. | refl. DŽ1: Mano bernelio ūseliai pasrietę (d.) Tvr. Riestsnapių kiaulių snukis kaip pypka pasirietęs Šts. Tas [linų kultuvės] galiukas pasiriẽtęs biškį, tai ka devė, ka devė par tas [linų] galvikes! Krp. Pasirietė linų galūnės, kad kiaurai neiškirtai su brauktuve linų Šts. ^ Bėga zuikis, nosį pariẽtęsis (rogės) Pln. 3. DŽ1 sulenkti (per sąnarį): Į vandenį įkritau, sustyrau, tai kairę koją nepariečiù PnmŽ. Vieną koją jis (gužas) turėjo parietęs, kad ne taip būtų nuobodu stovėti sargyboj J.Balč. Levukas jau sėdėjo užkrosny, parietęs kojas po savim J.Balt. ║ impers. padaryti nelankstų, pritraukti: Tarpukalėdžio vakarais kuodelio neriečia, ba bijo, kad nepariest avytėm kojų (priet.) Lz. ║ užversti, užkelti, atlošti: Devyniagalvis galvą pariẽtęs viršun i klauso (ps.) Tvr. 4. refl. pasidaryti palinkusiam, susitraukusiam: Tau pilvą sopa, kad vaikščioji pasriẽtęs? Sdk. 5. palenkti (drabužį): Vaikuo marškinius pàriečiau, kad nesušlaptų Vkš. 6. refl. pasidaryti (lenkiantis): Sviru lingu medelis, pasirietė lapei ragutelės (ps.) Prng. 7. šnek. pameluoti, papasakoti: Pariẽst moka Brb.
◊ juokaĩs pasiriẽsti smarkiai juoktis: Pasìrietė juokaĩs visi, jo pasakų klausydami Rš.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina, koją parietęs KrvP(Vlkv).
nósį (nósę) pariẽsti pasipūsti, išpuikti: Švelnienė jau ir teip gurklį pučia, o dabar tai ir nósį pariẽs Slm. Nósę pariẽstum, daug uždirbdamas Krš. Ko daba vaikščioji, nósę pariẽtęs?! Skdv.
posnãgą pariẽsti menk. mirti: Tas jau posnagą parietė Sg.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus! V.Krėv. O mes kaip paršeliai lakstom aplink, úodegas pariẽtę Kin.
\ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pariesti — pariẽsti vksm. Pariẽsk ūsùs aukštỹn …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pariestinis — pariestìnis sm. (2), pãriestinis (1) namo dalis tarp stogo ir lubų, palėpė, papastogė: Apkimšdami kūtes šiaudais, neužmirškiat ir pariestìnių primurdyti Vkš. Ant trobos pagal stogu y[ra] pãriestinis Vkš. Vištos įsitaisė dėti ant trobos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antriesti — antriẽsti, antriẽčia, añtrietė (ž.) tr. 1. apsukti, apvynioti: Šunenų antriestaĩs batais i pūslėtais surdutais buvo žmonys senovėj Šts. | refl.: Antsirietė gyvatė ant kaklo i pasmaugė Šts. Ant liežuvio antsiriẽs tau gyvatė J. 2. užlenkti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apriesti — apriẽsti, apriẽčia (àpriečia), àprietė tr. 1. N, K apvynioti, apsukti: Merga àprietė galvą su kaspinais J. Liuob apriẽs aplei visą galvą bukietus išpurėtus Trk. Paėmei žalią medį, teip šitai àprietei, o čia įverti šniūruo ta skylė tur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atriesti — atriẽsti, atriẽčia (àtriečia), àtrietė 1. tr. DŽ užlenkti, užriesti: Atriẽsk aukštyn naginės nosį J. Vaikų pagaudinės ragės buvo su atriestoms pavažoms Šts. Pylinas uodegą atriẽtęs Štk. Tavo visos kiaulės trumpais atriestais snukiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išriesti — išriẽsti, išriẽčia (ìšriečia), ìšrietė 1. tr. SD420, Sut, N, K, DŽ1 išvynioti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Išriẽsk driką iš riestuvo ir pataisyk, kur silpsta audimas J. Aust pabaigėm, dabar reikės audeklą išriest Ėr. Jau aš audeklą ìšriečiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lenkti — leñkti, ia, ė tr. 1. SD59, R, K daryti nulinkusį, netiesų: Leñk medį į tą pusę J. Taip lenk, kad linktų, o ne taip, kad lūžtų Šauk. Malkos vežimą leñkia (nuo sunkumo) Rm. Dideli raudoni rudeniniai obuoliai net lenkė obelų šakas V.Myk Put.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lydis — 1 lỹdis sm. (2) 1. vienas metmenų riestuvo atleidimas audžiant: Atleidi lỹdį, kad audi, kad galėtum pariesti į antrą riestuvą, kurs žemiau J. Ausdamas didelį lỹdį atleido, ir paliko skylė – pramuša (prorėta) Ggr. Neausk dideliais lydžiais –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuriesti — nuriẽsti, nuriẽčia (nùriečia Alv), nùrietė 1. tr. B, N, K, DŽ1 nuvynioti, nurišti: Audimą, milą nuo ritinio nuriẽsti KI36. Nuriẽsk audimą nuo riestuvo J. Seserėlė mano, lelijėlė mano, svočia nuriẽs kaspinėlius ir rūtų vainikėlį JV685. Oi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paglemžti — paglem̃žti, ia, pàglemžė (pàglemžtė) tr. 1. paimti, pačiupti, pagriebti, pagrobti: Aš pàglemžiau obalį, t. y. nematant įkišau už ančio J. Vokiečiai mūsų brolių turtus paglemžė Alvt. Laumės jaunus kūdikius paglemždavo BsPIII3I5. Kad sumanytų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”